Dirvožemio mėginio paėmimas – tirpalo (vandens suspensijos, ištraukos) paruošimui analizei.

    Dirvožemio rūgštingumui (pH) nustatyti 10 - 20 g (apie desertinį šaukštą) oro sausumo, maždaug vienodos frakcinės sudėties dirvožemio (geriau persijoto per sietą su 1 mm diametro akutėmis ir atsverto techninėmis svarstyklėmis), suberti į 100 – 200 ml talpos kolbą, pripilti šviežiai atvirinto ir ataušinto be kontakto su oru distiliuoto vandens (be CO₂, kurio pH lygus 6,6 – 6,8). Kolbą sandariai užkimšti švariu kaučukiniu kamščiu, 5 min. kratyti (purtyti) ir nustatyti vandens suspensijos pH, įmerkiant indikatoriaus popierėlį.

   Tuo atveju, jei reikia nustatyti vandens ištraukos pH, kolbą po 5 min kratymo palikti stovėti 18 – 24 val., po to nupilti nusistovėjusį tirpalą (arba paimti pipete) ir nustatyti pH tais pačiais metodais.

  Dirvožemio pH nustatyti ėminiai ariamoje žemėje imami iš humusingojo (0–20 cm) sluoksnio, daugiamečių žolių (pievų ir ganyklų) plotuose – iš 0–10 cm sluoksnio. Žiemkenčių plotuose ėminius patartina imti prieš pat augalų vegetacijos pradžią,vasarinių augalų, kaupiamųjų daržovių – prieš sėją.

   Imant ėminius, reikia vengti labai išsiskiriančių plotelių, neimti ėminių arti kelių, pastatų ar, pavyzdžiui, vietų po buvusia mėšlo krūva. Jei sodo ar lauko augalai auga šlaite, tai jungtinių ėminių reikia paimti ne mažiau kaip du: vieną iš šlaito viršutinės dalies, o antrą – iš apačios, o jei plotas didelis, tai ir iš šlaito vidurio.

   Dirvožemio ėminių paėmimo laikas neturi didesnės reikšmės, bet nerekomenduojama to daryti po gausesnio lietaus, ilgalaikės sausros metu, taip pat ką tik patręšus ar pakalkinus žemę.