Gėrimų gamintojams ir alaus darykloms  patikima dezinfekcija ir sterilumas paviršių, mechanizmų, butelių ir konteinerių yra labai svarbūs produkto kokybei. Dezinfekcijai dažnai naudojami cheminiai sanitariniai tirpalai, kuriuos po to reikia rūpestingai išplauti, kad jie neterštų produkto. Testo juostelės suteikia lengvą būdą kontroliuoti dezinfekcijos ir plovimo procesus. Pažymėtina, jog “Įmerk ir perskaityk” testai dažnai naudojami kokybės kontrolei. Macherey-Nagel testo juostelės yra idealios plačiam pritaikymui gėrimų pramonėje ir visuomet aprūpina kompanijas visame pasaulyje greitais ir patikimais duomenimis.

  Pieno pamonė panaudoja testo juosteles kaip lengvai naudojamas priemones svarbiausia - kokybės kontrolei. Specialiai parinkti “Įmerk ir perskaityk” testai teikia svarbią informaciją pieno ūkiams ir pieno produktų pramonei. Peroksido ar peracto rūgšties testai naudojami įsitikinti, jog dizinfekcijos priemonių likučiai pilnai išplauti iš pakuočių prieš užpildymą. Pieno šildymo procesas lengvai kontroliuojamas, naudojant fermentų fosfatazės ir peroksidazės testų juosteles.

“Įmerk ir perskaityk” testai užtikrina greitą ir tikslingą vandens kokybės parametrų kontrolę žuvivaisos ūkiuose ir akvariumuose. Jie pateikia patikimus ir tikslius tyrimų rezultatus ir apima didelį skaičių analizių. Macherey-Nagel testų juostelės padeda palaikyti vandenį skaidrų ir nekenksmingą.

  Gamtiniame vandenyje, prisotintame ištirpusio deguonies didesnė dalis mangano junginių bus netirpioje formoje, dažnai mikroorganizmų sujungti į kompleksus  su humusine rūgštimi.  Jei vandenyhe nėra deguonies ar jis labai rūgštus, tai visas manganas bus ištirpęs.

  Mangano koncentraciją vandens mėginyje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Manganese mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

  Gamtiniame vandenyje fluoridų yra paprastai mažiau negu 1mg/l. Didesni jų kiekiai aptinkami tik stiklo gamyklų ir kai kurių kitų įmonių nutekamajame vandenyje. Pastovus vartojimas vandens, kuriame fluoridų daugiau kaip 2mg/l gali sukelti geriamojo vandens fluorozę (dantų emalio spalvos išblukimą). Iš kitos pusės mažesni kaip 0,5mg/l fluoridų kiekiai gali didinti karieso riziką. Optimalus fluorido kiekis geriamajame vandenyje yra apie 1mg/l. Kai kuriose Europos šalyse ribinė fluoridų koncentracija mineraliniame vandenyje yra 1,5mg/l F^-. Natūralus mineralinis vanduo, kuriame fluoridų koncentracija daugiau kaip 5 mg/l  turi būti pažymėtas įspėjimu.  Kūdikių maistui gaminti naudojamame vandenyje ribinė fluoridų koncentracija yra 0,7 mg/l F^-.

  Fluoridų koncentraciją vandens mėginyje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis, strypeliais ir reagentais) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Fluoride mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

 Gamtiniame vandenyje fosforo junginių yra nedaug. Didesni jų kiekiai dažniausiai priklauso nuo vandens telkinio taršos. Pagrindiniai fosfatų šaltiniai  yra polifosfatai sintetiniuose plovikliuose bei srutos ir nuotekos iš fermų, fosforinės trąšos iš žemdirbystės laukų. Vandens telkiniuose fosfatai skatina dumblių augimą.

   Fosfato jonų koncentraciją vandens mėginyje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis ir reagentais) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Phosphate mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

  Gamtiniame kaip ir nutekamajame vandenyje dažnai yra kažkiek geležies. Geležis gali būti Fe(II) ar Fe(III) pavidalu, jei vandens pH reikšnmė mažesnė kaip 3 ar vandenyje nėra ištirpusio deguonies. Kai vandens pH reikšmė didesnė už 3, susidaro netirpūs Fe(III) oksihidratai. Dažnai geležis vandens mėginiuose yra nestabilios sudėties dispersinėje geležies oksidų būklėje. Gamtiniame ir nutekamajame vandenyje esančios humuso rūgštys dažnai sudaro su geležies jonais kompleksines druskas.

Geležies junginių koncentraciją vandens mėginyje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis ir reagentais) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Iron mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

   Chloras plačiai naudojamas plaukimo baseinų, vandens vamzdynų ir vandens saugyklų dezinfekcijai. Tiksliai dozuojant chlorą, kenksmingi mikroorganizmai saugiai sunaikinami, daug teršalų pašalinama, dumblių augimas sutrukdomas. Galvaninių dangų pramonėje chloras naudojamas nuotekų su cianidais nukenksminimui.  Aktyvaus chloro koncentraciją vandens mėginyje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis ir reagentais) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Chlorine mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

   Nuo kalcio ir magnio (iš dalies nuo natrio, kalio ir geležies) druskų priklauso vandens kietumas. tai vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį vartotojai sprendžia apie vandens kokybę. Kietas vanduo nelabai tinka maistui gaminti, buityje, gali tapti širdies kraujagyslių bei šlapimo išsiskyrimo sistemų sutrikimo priežastimi.
Kalcio, magnio, natrio, kalio hidrokarbonadai sudaro laikiną karbonatinį vandens kietumą, nes kaitinami skyla ir iškrinta nuosėdomis, pvz.:

                                                         Ca(HCO₃)₂ → CaCO₃ + CO₂ + H₂O

   Tų pačių metalų sulfatai, chloridai sudaro pastovų vandens kietumą, o karbonatinis ir pastovus - bendrąjį vandens kietumą.

   Vandens kietumui nustatyti gali būti naudojama: spalviniai indikatoriai (skysčiai ar popieriaus juostelės) pagal kolorimetrinę skalę, kompleksometrinis titravimo metodas, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor vadens kietumo mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

  Nitritai gamtoje susidaro dėl nitritinių bakterijų veiklos. Tačiau vyksta ir atvirkščias procesas: nitratai virsta nitritais. Pagrindinė nitratų ir nitritų atsiradimo priežastis – organinių medžiagų bakterinis nitrifikavimas grandimi: amoniakas –> nitritai –> nitratai. Esminį poveikį prisotinant dirvožemį nitratais daro neorganinės azotinės trąšos, mėšlas bei srutos. Nitritų koncentracija gamtiniame vandenyje yra visai maža. Daugiau nitritų gali būti nutekamajame vandenyje.

   Nitrito jonų koncentraciją vandens mėginyje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis, strypeliais) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Nitrite mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

  Gamtoje nitratai susidaro yrant augalinės ir gyvūninės kilmės organinei medžiagai. Be to, dideli kiekiai nitratų gali susidaryti tręšiant dirvožemį azotinėmis trąšomis. Intensyviai kultivuojama dirva, aeruojama ir drėkinama, netgi nepertręšta, paspartina organinės medžiagos redukuoto azoto oksidaciją iki nitrato.
Tyrimai rodo, kad geriamajame vandenyje, ypač iš šachtinių šulinių kaimo vietovėse, yra dideli kiekiai nitrato jonų. Paviršiniuose vandens telkiniuose ir Baltijos jūroje dėl nitratų pertekliaus intesyviai vystosi dumbliai.

  Nitrato jonų koncentraciją vandens mėginyje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis, strypeliais) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Nitrate mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

  Natūraliųjų šaltinių (gamtinio) vandens pH visiškai priklauso nuo angliarūgštės ir hidrokarbonatų koncentracijų santykio. Paprastai tokio vandens pH = 4,5 - 8,3. Nutekamojo ir užteršto paviršinio vandens pH gali pakisti dėl jame esančių rūgščių bei šarmų. Geriamasis vanduo neturi viršyti 6,5 - 8,5 pH intervalo.

  Vandenilio jonų rodiklio (pH) reikšmę galima nustatyti “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (skysčiais ar popieriaus juostelėmis) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor pH mėgintuvėliniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12, fotometrui “Nanocolor 500D” ir kitų gamintojų siūlomais specialiais prietaisais -  portatyviniais ar laboratoriniais  pH-metrais.

  Nitritai ir nitratai dirvožemyje susidaro oksidinantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Pagrindinė jų atsiradimo priežastis – organinių medžiagų bakterinis nitrifikavimas grandimi: amoniakas – nitritai – nitratai. Esminį poveikį prisotinant dirvožemį nitratais daro neorganinės azotinės trąšos, mėšlas bei srutos. Nitritų koncentracija dirvožemyje ir vandenyje yra visai maža.

   Nitrito jonų koncentraciją dirvožemio vandens ištraukoje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Nitrite mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

  Bulvės, daržovės ir vaisiai yra svarbūs žmonijos maisto produktai. Kasdien jų žmonės suvartoja didelius kiekius.

  Nitratai yra azoto junginiai, kurie kaupiasi augaluose naudojant azotines trąšas. Kai nitratų koncentracija didesnė kaip 200 mg kilogramui, bulvės tampa prasto skonio ir blogai laikosi sandėliuojant. Bulvės dažnai sudrėksta ir supūva.

  Kalis dirvožemyje yra junginių pavidalu ir augalai juo apsirūpina mainų reakcijų būdu. Kalio junginių kiekis gali keistis tręšiant dirvožemį kalio trąšomis.

  Kalio jonų koncentraciją dirvožemio reagentinėje vandens ištraukoje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis ir reagentais) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Potassium mėgintuvėliniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

   Judrieji fosforo junginiai dirvožemyje dažniausiai yra kalcio, magnio junginių pavidalu, lengvai tirpstančių silpnos koncentracijos rūgštyse. Jų kiekis gali keistis tręšiant dirvožemį fosfatinėmis trąšomis.

   Fosfato jonų koncentraciją dirvožemio rūgščioje vandens ištraukoje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis, strypeliais ir reagentais) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Phosphate mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

  Gamtoje amoniakas susidaro yrant augalinės ir gyvūninės kilmės organinei medžiagai. Be to, dideli kiekiai amoniako gali susidaryti tręšiant dirvožemį azotinėmis trąšomis.

   Amoniako jonų koncentraciją dirvožemio vandens ištraukoje galima nustatyti su “Macherey – Nagel” kompanijos siūlomais spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Ammonium mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D”.

    Gamtoje nitratai susidaro yrant augalinės ir gyvūninės kilmės organinei medžiagai. Be to, dideli kiekiai nitratų gali susidaryti tręšiant dirvožemį azotinėmis trąšomis.

    Nitrato jonų koncentraciją dirvožemio vandens ištraukoje galima nustatyti su spalviniais indikatoriais (popieriaus juostelėmis) pagal kolorimetrine skalę, Visocolor kolorimetriniais testų rinkiniais arba Nanocolor Nitrate mėgintuvėliniais ir standartiniais testais specialiems prietaisams -  kompaktiniam fotometrui PF-12 ir fotometrui “Nanocolor 500D” .

   Dirvožemio rūgštingumui (pH) nustatyti 10 - 20 g (apie desertinį šaukštą) oro sausumo, maždaug vienodos frakcinės sudėties dirvožemio (geriau persijoto per sietą su 1 mm diametro akutėmis ir atsverto techninėmis svarstyklėmis), suberti į 100 – 200 ml talpos kolbą, pripilti šviežiai atvirinto ir ataušinto be kontakto su oru distiliuoto vandens (be CO₂, kurio pH lygus 6,6 – 6,8). Kolbą sandariai užkimšti švariu kaučukiniu kamščiu, 5 min. kratyti (purtyti) ir nustatyti vandens suspensijos pH, įmerkiant indikatoriaus popierėlį.

Dirvožemio rūgštingumas – tai dirvožemio gebėjimas neutralizuoti šarminius ir parūgštinti neutraliosios reakcijos druskų tirpalus bei vandenį. Dirvožemio rūgštingumą apibūdina jo pH (nuo 1 iki 14 skalė): pH 1–6 žymi rūgščią, pH 8–14 šarminę terpes, o pH 7 laikomas neutraliu.